Dar tąkart pirkau natūralaus lietuviško jogurto didelį indą, cukraus pudros ir mėtų lapelių.

Virtuvėje įvykiai klostėsi žaibiškai:

• be pasigailėjimo apelsiną perpjoviau per pusę;
• išskobiau minkštimą, kurį suplakiau su jogurtu ir dviem dideliais šaukštais saldžios pudros;
• sutryniau kelis gvazdikėlius ir įmečiau į srėbalą. Keistai pakvipo Kalėdomis;
• šaukštas ištirpintos želatinos susimaišė su apelsininiu kremu. Beveik viskas.

Kai tik kremas pradėjo stingti, prikimšau juo apelsino skruostus ir pabėriau po kelias spanguoles. Mmmm mėta! Ji į šią saldžią apelsino istoriją įnešė gaivumo.

Sėdom su dukra prie stalo ir nekalbėdamos sukirtom. Skanu.

Ir apelsinui visai patiko – geriau dvi menkesnės puselės, nei viena didelė oranžinė vienatvė.

Istoriją galima pakartoti. Dovanoju ją pirmiesiems sultys.eu lankytojams nuo Angelų Respublikos. Gera dalintis!

Beveik kasdien atkreipiu dėmėsį, pagal kokias google užklausas interneto naršytojai pas mus užklysta. Kolkas absoliutus ir nepralenkiamas lyderis yra OBUOLIŲ PYRAGAS. Daugiau nei 1000 šeimininkių jau perskaitė Angelinos kepinio receptą. Dar žmonės labai domisi POMIDORAIS, PORCELIANINĖMIS VESTUVĖMIS, MEILĖS LAIŠKAIS, YPATINGOMIS DOVANOMIS IR PAČIAIS ANGELŲ NAMAIS.

Be to, darau išvadą, kad lietuviai darbštūs, ar bent jau smalsūs, nes nuolat ieško žinių KAIP RAUGTI AGURKUS, VERTI IŠ KAROLIUKŲ AUSKARUS, AUGINTI AVOKADUS, RAŠYTI PADĖKOS RAŠTUS, IEŠKOTI LAIMĖS IR DŽIOVINTI ČIOBRELIUS…

UŽUPIS, ŠERNIENA, VOBLERIAI IR KRIKŠTYNOS tikrai negali prilygti žymiai keistesniems užklausimams:

Kažkas google norėjo pasigirti visam pasauliui „NEPATIKĖSIT IŠ KO AŠ PASIGAMINAU SPINTELĘ!“ Dar vienas keistuolis norėjo sužinoti ar jis liks gyvas, jei MAIŠYS VAISTUS SU SIDRU. Kažkas ieškojo PRASMĖS ANGELO SKULPTŪROJE, dar kažkas aiškinosi KAS, po velnių, YRA TAS KASOS APARATAS? Nežinau, ar tas pats smalsuolis tą pačią dieną vėliau paieškos langelyje prisipažino, kad ŠIANDIEN VISĄ DIENĄ SKAITO KNYGĄ…

Įdomu, ar gali kas nors nupasakoti NAPALIO LITERATŪRINĮ PORTRETĄ?

Jei ne – gal žinote, ar galima paduotuvėje gerti alų?

Bet ne šią naujieną norėjau jums papasakoti. Prieš kelias dienas Angelina gydytojo kabinete išgirdo, kad turės mergaitę! Mama dėl to labai apsidžiaugė, nes seniai svajojo rišti rožinius kaspinus į kasas ir puošti savo „lėlę“ rauktais sijonais. Vienintelis dalykas, dėl kurio Angelina gailėjosi – kad nebuvo šalia Napalio (kaip tik tuo metu bjaurybė nutarė išbandyti, kaip kimba lydekos).

Dabar šeima paniro į apmąstymus, kokiu vardu pavadins savo angeliukę. Angelina jau kelis kartus pravertė vardo dienų kalendorius, sudarinėja gražiausių mergaitiškų vardų sąrašą ir iš geneologinio savo giminės medžio bando „iškrapštyti“ moteriškų vardų perliukus. Napalys tyliai dūsauja, džiaugiasi, svajoja ir kolkas neišsako savo nuomonės šiuo klausimu. Sako, kad medikai irgi kartais klysta…

Angelina nekantrauja, nerimauja ir nori sužinoti jūsų nuomonę dėl kelių vardų:

AGNĖ

AGOTA

BARBORA

ELŽBIETA

URŠULĖ

ZOFIJA

Prašau, patarkite tėveliams, pasidalinkite gražiais vardais, jei turite neišnaudotų, atsarginių ar šiaip neblogų variantų. Ačiū.

Pasitarusi su Angelina, sukūriau rudeniško slyvų pyrago receptą.

• Ant mažos ugnies ištirpinau 200 gramų konditerinio margarino.
• Tris stiklines miltų sumaišiau su kepimo milteliais, cukrumi ir druska.
• Miltus, riebalus ir tris kiaušinio trynius minkiau tol, kol tešla nelipo prie rankų, jei trūksta drėgmės – tinka įpilti truputį pieno arba vandens.
• Rankomis suformuokite blyną su užlenktais kraštais ir sudėliokite skrostas ir be kauliukų slyvas. Apipilkite jas cukrumi, išplaktais kiaušinio baltymais.
• Pabaigai papudruokite slyvų skruostelius cinamono milteliais.
• Kepkite karštoje orkaitėje, iškepusį padžiovinkite vėsesnėje, kad apskrustų baltymai.

***

Siaubingai skanu užsigerti slyvų sultimis arba imbierine arbata. Skanaus – stverkite po gabalėlį PYRAGO NUO DEPRESIJOS IR HEMOROJAUS

- Policija? – nusistebėjo Napalys. – Prie ko čia jie?

- Maniau, kad į policiją reikia kreiptis tik tuomet, kai angelai miega arba geria. .. – Pasvarstė Angelina ir pažvairavo į savo sparnuotą meilę.

Nenoriu gilintis į visas paraleles, prieštaravimus ir pavydo scenas dėl sparnų autentikos, bet jaučiu pareigą pasveikinti Angelų namų kolegas – policininkus. Pasidėkit kruvinus sparnus į šalį, išgerkit taurę giros ir pasvajokit apie geresnius laikus. Jūs to verti.

Dar viena moteris Redvel nusipelnė specialaus paguodos prizo – Angelų namų tekstilinių padėkliukų jos keturiems arbatos puodeliams. Padėkliukai pakankamai dideli – gali tilpti ir po pietų servizu

Geros darbo dienos visiems!

Pasirodo, kabliukai žvejyboje buvo pradėti naudoti ne prieš šimtus, bet prieš tūkstančius metų, o pirmieji buvo rasti būtent Prancūzijos teritorijoje. Jie datuojami maždaug 7000 m. pr. Kr. Napalys siunčia visiems žvejams linkėjimus ir nuorodą, kur galima sužinoti nuoseklią žvejo kabliuko istoriją.

Kurį laiką eksponuosime kabliukus Angelų namuose. Kad sėkmė užkibtų ir nepabėgtų.

Gyveno kartą Felicija. Ji buvo be galo smalsi, šneki, miela riestanosė mergaitė. Felytė svajojo ne tik apie lėles ir balerinų sukneles – ji norėjo turėti sesutę. Mamytė su tėveliu ryžosi tokiai dovanai. Netrukus šeima džiaugėsi broliuku Vincentu… Ir vis tyliai pasvarstydavo, o kas jei dar vienas gandras atskristų į kiemą? Dar po metų pasaulį išvydo broliukas Stepukas. Nuostabiai panašus į broliuką ir sesytę. Vasarą visi trys žiopliukai buvo pakrikštyti. Ta proga Angelų namai (gerokai pavėluotai) sveikina gražią šeimyną: Feliciją, Vincentą, Stepuką, mamytę Adelę ir tėvelį Martyną. Gera, kai visi laimingi.

Įdomu, ar tilptų pas juos ant sienos dar keli paveiksliukai?

Tiek mistiškos įžangos. Žemiau surašiau receptą, norintiems susiminkyti kažką panašaus namuose:

• Visi virti grybai, be jokios tautinės diskriminacijos, pakliuvo į mėsmalę. Juos sumaišiau su keliais šaukštais riebios grietinės, kepintais svogūnais ir česnakais, lietuviškais kapotais krapais, juodaisiais pipirais, egiptietiška druska ir Provanso žolelėmis.
• Vos nepamiršau – dar į grybų košę įdėjau du kupinus šaukštus miltų ir tarkuoto olandiško sūrio.
• Tešlą suminkiau labai paprastai: iš mielių su cukrumi, miltų, konditerinio margarino ir šilto kaimiško pieno.
• Kai tešla sukilo prieš neįmanomai šiltas sąlygas, ją padalinau į dvidešimt gniūžčių ir iškočiojau iš jų blynelius.
• Į juos kroviau po šaukštą įdaro ir susukau kiekvienam ant makaulės po totorišką skiauterę.
• Kepiau 200 laipsnių temperatūroje, prieš pat pabaigą plikes sutepiau kiaušinio plakiniu, kad žibėtų ir blizgėtų.

P.S. Enciklopedijoje skaičiau, kad grybai turi gydomųjų savybių. Nežinau, ką jie gydo, bet šie pyragėliai turėtų puoselėti toleranciją ir stiprinti meilę artimui

Kodėl man turėtų rūpėti kalorijos, jei vyrai jų neskaičiuoja, gerdami alų bare? Sveikata? Netikiu, kad mano mėgiamiausias Fish Mac’as pakenks mano sveikatai labiau, nei smunkantys atlyginimai arba spūstys troleibusuose. Apskritai, ar ne kvaila rūpintis savo sveikata, kai esi visiškai sveikas? Rūpesčių ir taip gana. McDonald mitybos kultūra man nekenkia, o kartais priešingai – padeda gražiuoju sutarti su vaikais, aptarti naujienas su drauge ir nebūti blaškomai žioplo padavėjo, nesukti galvos dėl garnyro pasirinkimo, valgyti rankomis (čia mano kolega nurodė tokį privalumą) ir nepaisyti etiketo guru Lydekos patarimų… O ar žinojote, kad Coca Cola žaibiškai gydo viduriavimą?

Taigi, ramiai mozokim vištienos kepsnelius į padažą ir nesukim sau galvos „ką gaminsiu vakarienei“. Palikite komentuoruose ketureilį tema „McDonalds – angelų maistas“ ir puikiausių eilučių autorius bus apdovanotas originaliu siuvenyru.

Pabaigai – šiek tiek įdomybių apie Mc reiškinį.

Nepaisant visuotinio pamišimo dėl ekologiško maisto, kas keturias valandas pasaulyje yra atidaromas naujas McDonald restoranas.

Nežiūrint pasaulinės krizės, McDonald’s pelnas kasmet tiktai auga.

Pasaulyje šiuo metu veikia 13 000 McDonalds restoranų 118 šalių.

Tik Vokietijoje galite Big Mac’ą užgerti alumi.

Panaudotas bulvyčių kepimui aliejus būna perdirbamas į pašarą gyvuliams, dyzelinį kurą arba muilą.

Kasdien pasaulyje Mc Donald restoranuose yra iškepama 20 milijonų kilogramų bulvyčių.

Restoranų darbuotojai visame pasaulyje aptarnuoja 25 kalbomis.

Pasaulyje yra daugybė maniakų, kurie renka visas Happy meal žaisliukų kolekcijas, jas perka ir parduoda.

Nei čia reklama, nei ką.

Šluostydama dulkes nuo lentynų, tarp Napalio žvejybos žurnalų, aptikau atvirlaiškį su airių filosofijos pagrindais (galite įskaityti nuotraukoje). Dabar supratau – porelė matyt šventai tiki, kad vistiek kažkada vienas po kito paklius į pragarą, kur jų išskėstomis rankomis lauks daugybė draugų ir giminaičių… Todėl nėra ko jaudintis. Na, bent jau ne dėl padidinto PVM’o.

• Litrą prinokusių bruknių užpilkite dviem litrais vandens ir virkite, kol uogos išleis visus syvus. Gėrimą saldinkite net šešiomis (!) stiklinėmis cukraus, paskaninkite cinamono lazdele.
• Bulvių krakmolą, sumaišytą su vandeniu, supilkite į verdantį puodą (darykite tai maišant, nes kitaip teks ryti kisieliaus gumulus).
• Atšaldykite, prisipilkite litrinį puodelį kisieliaus (jei turite, dar didesnį) ir į vidurį papilkite pieno arba saldžios šviežios grietinėlės.
• Dieviškai skanu. Beje, yra manančių, kad bruknių kisielius yra dar skanesnis nei spanguolių.

„Juk tai mano darbo vieta!“ – sušuko neištvėrusi nėštukė angeliukė.

Šiandien ryte, važiuodama į darbą mąsčiau apie savo darbo vietą. Supratau, kad ir aš negaliu susikaupti kūrybingam darbui tvarkoje. Man reikalinga švelniai dulkėta ir apkuista daiktais vietelė. Panašiai ir dirbu. Apėjau biurą ir savo kolegų darbo vietas – jos irgi beveik įkūnija mano „jaukios darbo vietos“ viziją. Pateikiu keletą pavyzdžių su aprašymais. Komentaruose būtų įdomu sužinoti, kas guli ant jūsų darbo stalo. Jei atsiras aprašymas, dėl originalumo vertas apdovanojimo  – Napalys žadėjo prizą.

Kolegės Brigitos darbo vieta – saikingai moteriška. Matosi, kad draugė turi baimę pamiršti, todėl savo priešakinę sienelę apsiklijavusi priminimais. Ji rūpinasi savo skaisčia veido oda, todėl nuolat geria vandenį. Kolegė – puiki šeimininkė, todėl darbe valgo savo atsineštą naminį maistą. Matote dubenėlius? Svajodama apie egzotišką kelionę į pasaulio kraštą, tvarkydama begalę kasdienių darbinių reikalų, ji nepamiršta ir savo rankų grožio: dešinėje matyti nagų lakas ir kremas rankoms. Nebūtų moteris…

Nepatikėsit, kas dirba šioje vietoje – kukli gera mergina Ieva. Alkoholinių gėrimų darbe ji tikrai nevartoja, tik apie juos karts nuo karto mąsto. Kas čia dar įdomaus? Ogi daugybė daikčiukų: ausinės, dėžutė sumuštiniams, puodelis su vynuogių likučiais, pieštukai, trintukai, akmenėliai iš Malagos, pirties kepurė, kortelės, šaukšteliai, vienaakis žaisliukas ir šiltos naminės šlepetės.

Gedimino darbo vieta tvarkingiausia: tik 38 vizitinės kortelės, kukli rikiuotė kompaktinių diskų ir du kompiuteriai. Sveikinimai.

Smagu, kad blogo eilutėse buvome maloniai paminėti ir mes, Angelų namai. Galbūt kažkada vieni pas kitus ieškosime naujų užuominų, idėjų ir gerų nuotaikų.

O man kuo blogiau – tuo norisi geriau. Niekad nesipuošdavau didesniais auskarais, nei degtuko galvutės dydžio, o kai atėjo krizė, norisi tiesiog šypsotis ir žėrėti. Šiandien pasipuošiau senienomis: auskarai iš amžių nugludintų jūros akmenėlių, užsigulėjusios sidabrinės vielelės, segė iš močiutės šilko suknelės sverno, siuvinėta žibančiais stiklo karoliukais ir apsmaigstyta daugybės susižavėjusių moterų žvilgsnių. Nuostabu.

Papuošalai iš Angelų namų.

Nežinau, kaip pavadinti kitą keistą sutapimą. Užbėgo vieną dieną į Angelų namus toks dėdė ir sako: ei, ne jūs, o aš turiu „Angelų namus“. Greitai nusikabinkite visas iškabas ir panaikinkite reklamas su šiuo pavadinimu!

Tiek nedaug buvo kalbos. Ištikrųjų, nė neturėjau ko paklausti. Čia kaip per pamokas mokykloje – ar aišku, ar neaišku, vistiek geriau nieko neklausti… Vyrukas dingo tarpduryje, o aš likau sustingusi stovėti. Matai, kokių gyvenime būna sutapimų!

Laimei, neturiu ką nukabinti – viskas čie ne reklama, o tikras Angelinos ir Napalio gyvenimas. Jų šventės ir jų kasdienybė. Dienos ir naktys. Jų namai – Angelų namai.

P.S. Jei bus įdomu kuom gi užsiima ponas X ir jo „Angelų namai“ – galite patys „pagooglinti“, gal pavyks kažką įdomaus rasti

Taip neįprasta – net mūsų tylios krautuvėlės kieme rūksta darbai. Nuo ryto VGTU studentės plušėjo prie molbertų, bandydamos aiškiai ir grakščiai vedžioti Užupio gatvės perspektyvos linijas. Nors imk ir vaišink kava, tik mokymosi proceso trukdyt nesinorėjo.

 Įžengus į vidinį kiemą, prie kaimynų durų keli statybininkai ne tik blaškėsi tabako dūmuose, bet ir suskubo prieš kamerą rodyti savo gimnastikos sugebėjimus. Mat vyrukai be poilsio dienų plyteles kloja ir tapetus klijuoja, skundėsi neturintys laiko nei savo draugams, nei žmonoms, nei draugėms  Tokiu būdu norėjo visiems linkėjimus perduoti… Žmonės sako, kai kregždutės skraido palei žemę, būna lietaus…

„Gero darbo, gerų klientų“ – per raciją netrukus sušuko pravažiuojantis taksistas.

Lepinti save kartais reikia, o pirmadienio vakarais, ypatingai rugsėjį – tiesiog būtina. Štai tokiai princesiškai savijautai palaikyti labai tinka sluoksniuoti pyragėliai su mėlynių-obuolių įdaru. Ypatingai tinka karalaitėms, nes juos pasigaminti galima per pusvalanduką (čia su kepimu!), nenusilaužiant nė vieno nago.

Pasakoju toliau:

• Pirktą šaldytos sluoksniuotos tešlos ploną lakštą iškočiojame dar ploniau ir supjaustome stačiakampiais.
• Paruošiame įdarą: ką įdėsi, tas gerai. Bet šį kartą siūlau kelis šaukštus mėlynių uogienės sumaišyti su smulkiai pjaustytais obuoliais, cukrumi, šaukštu bulvių krakmolo ir cinamonu.
• Įdarą dedame ant vienos stačiakampio pusės, uždengiame kita ir stipriai užlankstome kraštus.
• Kepame 200 laipsnių temperatūroje apie dvidešimt minučių. Nepamirškite pabarstyti cukrumi – kuo daugiau cukraus, tuo daugiau pasaulyje princesių!

P.S. Angelų namų blogo aprašyme BLOGRATYJE paminėta raštininkė Simona. Labai keistas sutapimas – aš visą gyvenimą Sabina, bet tėvai ištikrųjų svarstė ir Simonos vardą. Po trijų metų gimė brolis Simonas. Dabar jis – ponas Angelų namų direktorius.

Pridedu nuoširdžius linkėmus nuo kolektyvo naujiems namams ir naujiems jų gyventojams.

O dabar pristatau naują Angelų namų sparnuotą prijuostę, margintą ryškiais dryžiais ir obuoliais. Ištiesų nepaprastas rudeninis drabužis. Angelina, aš ir Vita jau išsimatavome visas, paskubėkite ir jūs. Kažkas pasakė, kad ją apsivilkus, namai obuoliais pakvimpa

P.S. Visos prijuostės ant skverno turi ne tik po aplikuotą Angeliną, bet ir Napalį – užuomina vyrams, kad yra ir vyriškų dydžių.

Daugiau nuotraukų čia:

Iš kitos pusės – galima įžvelgti ir gerų dalykų. Pavyzdžiui aš, kaip vyresniųjų klasių moksleivių mama, džiaugsiuos, kai sūnus anksčiau grįžinės vakarais namo, kad dukra nebemiegos iki pietų, vaikai pasiilgs mamos kotletų ir rečiau pyksis, nes mažiau bus kartu.

Svarstyklės išsilygino. Taigi, Angelų namai sveikina visus su linksmai liūdna švente – rugsėjo pirmąja. Nieko nepadarysi, po gerų atostogų ji vis ateina ir ateina.

O vakar Angelina grįžo. Iškart namai prisipildė triukšmo, juoko ir sumišusių kvapų. Sutiktuvėms visi valgėme koldūnus su šerniena. Šerną sumedžiojo Napalys, o pietus ruošė pati šeimininkė, kurią pasitikome ankstų rytą.

Koldūnai tikrai nepaprasti, bet pagaminti juos gana paprasta:

• Tešlą Angelina suminkė iš miltų, vieno kiaušinio, druskos ir trupučio vandens.
• Šernieną sumalė kartu su svogūnu, gardino įvairiausiais prieskoniais: mairūnu, pipirų mišiniu, druska, raudonėliu, maltos mėsos prieskoniais ir kažkokiu turkišku prieskonių mišiniu, kurį parsivežė iš kelionės. Įmušė į mėsą kiaušinį ir gerai sumaišė.
• Iškočiojo plonus lakštus tešlos, stiklinaite spaudė joje apskritimus, dėjo į juos įdaro ir dailiai lankstė garbanotus kraštus.
• Koldūnus virė džiovintų baravykų sultinyje.
• Porcijas paskanino kepinta rūkyta šonine su spirgučiais. Ir kupinu šaukštu meilės.

Belieka pridurti, kad visoms aukštaitėms reikėtų išmokti taip gardžiai gaminti koldūnus. Miltiniai patiekalai kadaise buvo pats svarbiausias aukštaitijos regiono valgis.

Mhm, gal visai gerai kartais toms moterims dingti iš namų.

Siaubas, kokie tie vyrai…

P.S. Tarp kitko, prekės su šiuo užrašu mūsų krautuvėje – vienos populiariausių.

O Angelų namus jau spėjo užplūsti Napalio valties draugai, kurie jau planuoja ešerių žvejybą, giriasi kiekvienas savo vobleriukais ir guminukais. Ir kuom gi ne žuvies diena?

Paprasta, bet nuoširdi poezija

Ilsėkitės. Savaitgalis.

O gal man užvesti bloge naują skyrelį, pavadinimu „miesto šiukšlynai“? Jau nekalbu apie tai, kad reikia kasdien, einant pasivaikščioti, imti su savimi maišelį šiukšlėms rinkti.