Gulėjo kartą apelsinas dideliame prekybos centre. Maigomas, glostomas ir prievartaujamas didelio triukšmo, jis svajojo apie tylią asmeninę laimę. Atėjau, griebiau, lyg pimą pasitaikiusį, nes labai jau gažiai prinokęs atrodė. Ir labai didelis. Mano krepšyje apelsinas ne iškarto pasijuto jaukiai. Ir dar labiau nuraudo.
Dar tąkart pirkau natūralaus lietuviško jogurto didelį indą, cukraus pudros ir mėtų lapelių.
Virtuvėje įvykiai klostėsi žaibiškai: Skaityti pilną įrašą »
Kažkaip gaila pasidarė to žmogaus, kuris prieš kelias dienas ieškojo būtent tokios informacijos ir netyčia pakliuvo į Angelų namus. Bijau, kad taip ir neišsiaiškino, ar galima neatsitraukus nuo kasos siurbčioti mėgiamą gėrimą…
Beveik kasdien atkreipiu dėmėsį, pagal kokias google užklausas interneto naršytojai pas mus užklysta. Kolkas absoliutus ir nepralenkiamas lyderis yra OBUOLIŲ PYRAGAS. Daugiau nei 1000 šeimininkių jau perskaitė Angelinos kepinio receptą. Dar žmonės labai domisi POMIDORAIS, PORCELIANINĖMIS VESTUVĖMIS, MEILĖS LAIŠKAIS, YPATINGOMIS DOVANOMIS IR PAČIAIS ANGELŲ NAMAIS.
Be to, darau išvadą, kad lietuviai darbštūs, ar bent jau smalsūs, nes nuolat ieško žinių KAIP RAUGTI AGURKUS, VERTI IŠ KAROLIUKŲ AUSKARUS, AUGINTI AVOKADUS, RAŠYTI PADĖKOS RAŠTUS, IEŠKOTI LAIMĖS IR DŽIOVINTI ČIOBRELIUS…
UŽUPIS, ŠERNIENA, VOBLERIAI IR KRIKŠTYNOS tikrai negali prilygti žymiai keistesniems užklausimams:
Kažkas google norėjo pasigirti visam pasauliui „NEPATIKĖSIT IŠ KO AŠ PASIGAMINAU SPINTELĘ!“ Dar vienas keistuolis norėjo sužinoti ar jis liks gyvas, jei MAIŠYS VAISTUS SU SIDRU. Kažkas ieškojo PRASMĖS ANGELO SKULPTŪROJE, dar kažkas aiškinosi KAS, po velnių, YRA TAS KASOS APARATAS? Nežinau, ar tas pats smalsuolis tą pačią dieną vėliau paieškos langelyje prisipažino, kad ŠIANDIEN VISĄ DIENĄ SKAITO KNYGĄ…
Įdomu, ar gali kas nors nupasakoti NAPALIO LITERATŪRINĮ PORTRETĄ?
Jei ne – gal žinote, ar galima paduotuvėje gerti alų? 
Napalys ir Angelina kantriai laukia savo pirmosios atžalos. Būsima mama jau atostogauja: metė savo buhalterinius skaičiavimus, popierių prikimštus segtuvus, giliai į stalčius paslėpė skaičiuotuvus ir vizitinių kortelių dėklą. Dabar moteris, sulėtinusi savo tempą ir pilvą įspraudusi į plačias raudono velveto kelnes, užsiima mielais naminiais darbeliais. Jos mama, Zofija Užupienė, skersai ir išilgai matuoja kaimynų kūdikį ir mezga savo būsimąjam anūkėliui įvairiausias raštuotas grožybes. Napalys pasinėręs į savo vyriškus reikalus, į namų ūkį, jį kasdien matau tai su plaktuku rankoje, tai su didžiausiu maišu maisto atsargų, o meškerę į rankas vyrukas paima vis rečiau.
Bet ne šią naujieną norėjau jums papasakoti. Prieš kelias dienas Angelina gydytojo kabinete išgirdo, kad turės mergaitę! Mama dėl to labai apsidžiaugė, nes seniai svajojo rišti rožinius kaspinus į kasas ir puošti savo „lėlę“ rauktais sijonais. Vienintelis dalykas, dėl kurio Angelina gailėjosi – kad nebuvo šalia Napalio (kaip tik tuo metu bjaurybė nutarė išbandyti, kaip kimba lydekos).
Dabar šeima paniro į apmąstymus, kokiu vardu pavadins savo angeliukę. Angelina jau kelis kartus pravertė vardo dienų kalendorius, sudarinėja gražiausių mergaitiškų vardų sąrašą ir iš geneologinio savo giminės medžio bando „iškrapštyti“ moteriškų vardų perliukus. Napalys tyliai dūsauja, džiaugiasi, svajoja ir kolkas neišsako savo nuomonės šiuo klausimu. Sako, kad medikai irgi kartais klysta…
Angelina nekantrauja, nerimauja ir nori sužinoti jūsų nuomonę dėl kelių vardų:
AGNĖ
AGOTA
BARBORA
ELŽBIETA
URŠULĖ
ZOFIJA
Prašau, patarkite tėveliams, pasidalinkite gražiais vardais, jei turite neišnaudotų, atsarginių ar šiaip neblogų variantų. Ačiū.
Ar mėgstate valgyti slyvas? Jei taip – jas valgydami jausitės ramūs ir laimingi, nesirgsite depresija, stiprinsite organizmą ir nekentėsite nuo vidurių užkietėjimo. Šiuose kaulavaisiuose yra visi B grupės vitaminai, jiems kompaniją palaiko C, PP ir E vitaminai. Slyvose yra vario ir cinko mikroelementų. Be to, slyvos puikiai dera Lietuvoje, todėl valgydami galite nebijoti dažiklių, konservantų ir kitų nesveikų purškalų perdozavimo.
Pasitarusi su Angelina, sukūriau rudeniško slyvų pyrago receptą. Skaityti pilną įrašą »
Sako, Lietuva šiandien švenčia angelų sargų dieną. Ta proga Napalys ir Angelina šiandien išsipustę vaikšto savo reikalais nuo pat ryto. Tik apie pietus jie suprato, kad torto vakare nevalgysim.
- Policija? – nusistebėjo Napalys. – Prie ko čia jie?
- Maniau, kad į policiją reikia kreiptis tik tuomet, kai angelai miega arba geria. .. – Pasvarstė Angelina ir pažvairavo į savo sparnuotą meilę.
Nenoriu gilintis į visas paraleles, prieštaravimus ir pavydo scenas dėl sparnų autentikos, bet jaučiu pareigą pasveikinti Angelų namų kolegas – policininkus. Pasidėkit kruvinus sparnus į šalį, išgerkit taurę giros ir pasvajokit apie geresnius laikus. Jūs to verti.
Darbo stalas! Praėjusio mėnesio Angelų namų apklausa parodė, kad daugelio normalių žmonių darbo stalai yra nukrauti įvairiausiomis gėrybėmis ir grožybėmis: čia galima rasti ir pyrago gabalėlį, ir termometrą, foto aparatą, veido kremą, alaus kamštelių, gruziniškų monetų, saldainių, riestainių ir žvakių… Ačiū visiems, kurie straipsnelio komentaruose nuoširdžiai prisipažino, kokį „gyvatyną“ puoselėja ant savo darbastalio. Pagrindinį prizą skiriame Dovilei. Ne tik už komentarus ir nuotraukas, bet ir platesnę temos transliaciją. Koks prizas? Angelų namų paveikslėlis dar jaukesniam darbo vietos šiukšlinimui.
Dar viena moteris Redvel nusipelnė specialaus paguodos prizo – Angelų namų tekstilinių padėkliukų jos keturiems arbatos puodeliams. Padėkliukai pakankamai dideli – gali tilpti ir po pietų servizu
Geros darbo dienos visiems!
Kol Angelina kedena savo šilko sukneles prieš veidrodį ir grožisi nėštumo patobulinta figūra, Napalys lenda į rūsiuką po namu ir kuičiasi tarp senienų. Štai ką vakar pavyko jam atrasti tarp šimtamečių senelio Felikso daiktų. Maždaug keturiasdešimtųjų antikvarinius šeštojo numerio žvejybinius kabliukus. Pagaminti Prancūzijoje, pagal specialų „Superfine“ Fishing London užsakymą. Nieko nenutuokiu apie metalų blizgesį, bet jie ištikrųjų atrodo kaip paauksuoti!
Pasirodo, kabliukai žvejyboje buvo pradėti naudoti ne prieš šimtus, bet prieš tūkstančius metų, o pirmieji buvo rasti būtent Prancūzijos teritorijoje. Jie datuojami maždaug 7000 m. pr. Kr. Napalys siunčia visiems žvejams linkėjimus ir nuorodą, kur galima sužinoti nuoseklią žvejo kabliuko istoriją.
Kurį laiką eksponuosime kabliukus Angelų namuose. Kad sėkmė užkibtų ir nepabėgtų.
Gyveno kartą Felicija. Ji buvo be galo smalsi, šneki, miela riestanosė mergaitė. Felytė svajojo ne tik apie lėles ir balerinų sukneles – ji norėjo turėti sesutę. Mamytė su tėveliu ryžosi tokiai dovanai. Netrukus šeima džiaugėsi broliuku Vincentu… Ir vis tyliai pasvarstydavo, o kas jei dar vienas gandras atskristų į kiemą? Dar po metų pasaulį išvydo broliukas Stepukas. Nuostabiai panašus į broliuką ir sesytę. Vasarą visi trys žiopliukai buvo pakrikštyti. Ta proga Angelų namai (gerokai pavėluotai) sveikina gražią šeimyną: Feliciją, Vincentą, Stepuką, mamytę Adelę ir tėvelį Martyną. Gera, kai visi laimingi.
Įdomu, ar tilptų pas juos ant sienos dar keli paveiksliukai?
Kai vakar mečiau į mėsmalę virtus grybus: dzūkiškus raudonviršius, „vokietukus“, „lenkiškus“ baravykus ir baltarusiškas voveruškas (jas renkant Varėnos miškuose, BITĖ pasveikino mane telefonu, atvykus į A.Lukašenkos žemę), nuojauta kuždėjo, kad toks internacionalas į mano puodą krenta ne atsitiktinai. Pasitikrinau – tikrai! Rugsėjo 21 pasaulis švenčia TARTAUTINĘ TAIKOS DIENĄ. Puiki proga išsikepti internacionalinių pyragėlių su grybais? Juolab, kad man iškrito korta šiandien vaišinti bendradarbius pyragais.
Tiek mistiškos įžangos. Žemiau surašiau receptą, norintiems susiminkyti kažką panašaus namuose: Skaityti pilną įrašą »
Angelų namai skelbia McDonald kultūros dienas. Leiskit atsipūsti savo pilvams nuo mamos kotletų, raugintų kopūstų, čili cepelinų ir Angelinos pyragų. Kokia palaima čepsėti su mėsainiu burnoje, riebaluotomis rankomis dažyti į grietinę skrudintas bulvytes ir siurbčioti colą per šiaudelį, lyg vaikystėje traukti uždraustą cigaretę. Man pietūs McDonald restorane – lyg žmogaus laisvės manifestas – lyg pabėgimas iš mokyklos direktoriaus pamokos arba geros maudynės po pirties.
Kodėl man turėtų rūpėti kalorijos, jei vyrai jų neskaičiuoja, gerdami alų bare? Sveikata? Netikiu, kad mano mėgiamiausias Fish Mac’as pakenks mano sveikatai labiau, nei smunkantys atlyginimai arba spūstys troleibusuose. Apskritai, ar ne kvaila rūpintis savo sveikata, kai esi visiškai sveikas? Rūpesčių ir taip gana. McDonald mitybos kultūra man nekenkia, o kartais priešingai – padeda gražiuoju sutarti su vaikais, aptarti naujienas su drauge ir nebūti blaškomai žioplo padavėjo, nesukti galvos dėl garnyro pasirinkimo, valgyti rankomis (čia mano kolega nurodė tokį privalumą) ir nepaisyti etiketo guru Lydekos patarimų… O ar žinojote, kad Coca Cola žaibiškai gydo viduriavimą?
Taigi, ramiai mozokim vištienos kepsnelius į padažą ir nesukim sau galvos „ką gaminsiu vakarienei“. Palikite komentuoruose ketureilį tema „McDonalds – angelų maistas“ ir puikiausių eilučių autorius bus apdovanotas originaliu siuvenyru.
Pabaigai – šiek tiek įdomybių apie Mc reiškinį. Skaityti pilną įrašą »
Angelų pora – visai kaip žmonės. Jie ir draugauja, ir pykstasi, ir apkalba kaimynus, šeria katiną pašvinkusia žuvimi, keikia valdžią ir mylisi visai, kaip mes. Tačiau nuo jų dvelkia savotiška ramybe. Net tuomet, kai Angelinos balsas drebina visą namų laiptinę, širdyje ramu.
Šluostydama dulkes nuo lentynų, tarp Napalio žvejybos žurnalų, aptikau atvirlaiškį su airių filosofijos pagrindais (galite įskaityti nuotraukoje). Dabar supratau – porelė matyt šventai tiki, kad vistiek kažkada vienas po kito paklius į pragarą, kur jų išskėstomis rankomis lauks daugybė draugų ir giminaičių… Todėl nėra ko jaudintis. Na, bent jau ne dėl padidinto PVM’o.
Man, pavyzdžiui, labai skanu valgyti kisielių su pienu arba grietinėle. O Angelina net žiūrėti negali į tokius kulinarinius „šedevrus“. Aš nekovoju prieš keptą vištieną su bruknėmis, bulvinius blynus su cukrumi, agurkus su medumi ar mėsos skonio šokoladą. Nusižengsiu draugės principams ir pasiūlysiu jums pasigaminti puikiausią rudenišką desertą. Skaityti pilną įrašą »
Napalys pedantiškai tvarkingas, o Angelina pasiutusiai mėto savo daiktus. Ją vakar vakare erzino valandą įjungtas siurblys ir apelsinų kvapo valiklis, o jis burbėjo dėl išmėtytų vaikystės nuotraukų, vonioje paliktų žurnalų ir nukrautos daikteliais palangės virtuvėje.
„Juk tai mano darbo vieta!“ – sušuko neištvėrusi nėštukė angeliukė.
Šiandien ryte, važiuodama į darbą mąsčiau apie savo darbo vietą. Supratau, kad ir aš negaliu susikaupti kūrybingam darbui tvarkoje. Man reikalinga švelniai dulkėta ir apkuista daiktais vietelė. Panašiai ir dirbu. Apėjau biurą ir savo kolegų darbo vietas – jos irgi beveik įkūnija mano „jaukios darbo vietos“ viziją. Pateikiu keletą pavyzdžių su aprašymais. Komentaruose būtų įdomu sužinoti, kas guli ant jūsų darbo stalo. Jei atsiras aprašymas, dėl originalumo vertas apdovanojimo – Napalys žadėjo prizą.
Kolegės Brigitos darbo vieta – saikingai moteriška. Matosi, kad draugė turi baimę pamiršti, todėl savo priešakinę sienelę apsiklijavusi priminimais. Ji rūpinasi savo skaisčia veido oda, todėl nuolat geria vandenį. Kolegė – puiki šeimininkė, todėl darbe valgo savo atsineštą naminį maistą. Matote dubenėlius? Svajodama apie egzotišką kelionę į pasaulio kraštą, tvarkydama begalę kasdienių darbinių reikalų, ji nepamiršta ir savo rankų grožio: dešinėje matyti nagų lakas ir kremas rankoms. Nebūtų moteris…
Nepatikėsit, kas dirba šioje vietoje – kukli gera mergina Ieva. Alkoholinių gėrimų darbe ji tikrai nevartoja, tik apie juos karts nuo karto mąsto. Kas čia dar įdomaus? Ogi daugybė daikčiukų: ausinės, dėžutė sumuštiniams, puodelis su vynuogių likučiais, pieštukai, trintukai, akmenėliai iš Malagos, pirties kepurė, kortelės, šaukšteliai, vienaakis žaisliukas ir šiltos naminės šlepetės.
Gedimino darbo vieta tvarkingiausia: tik 38 vizitinės kortelės, kukli rikiuotė kompaktinių diskų ir du kompiuteriai. Sveikinimai.
Viena tokia šaunuolė keturių vaikų mama, edukologė ir šiaip išmintinga moteris, rašo austėjosblogą ir tai sėkmingai daro jau metus. Smagu, kai žmonės rašo apie tai, ką gerai išmano, ką myli, kuom domisi, žavisi ir nori dalintis su kitais. Linkime naujas pastraipas įkvepiančios aplinkos.
Smagu, kad blogo eilutėse buvome maloniai paminėti ir mes, Angelų namai. Galbūt kažkada vieni pas kitus ieškosime naujų užuominų, idėjų ir gerų nuotaikų.
Rugsėjo vienuoliktoji. Kartais ryte, kai skubėdama į darbą atsidarai spintą, nors imk iš pasiutimo ir skambink 911 – nėrą ką rengtis, nėra kuom puoštis! Žinoma, visuomet galioja taisyklė: kuo daugiau skudurų, tuo mažesnė pasirinkimo galimybė. O dar šimtus kartų skambanti per visas media priemones frazė: krizė krečia Lietuvą… Taip žmogus ir nebežinai, gal krizės metu niekas neturėtų išsipustęs vaikščioti?
O man kuo blogiau – tuo norisi geriau. Niekad nesipuošdavau didesniais auskarais, nei degtuko galvutės dydžio, o kai atėjo krizė, norisi tiesiog šypsotis ir žėrėti. Šiandien pasipuošiau senienomis: auskarai iš amžių nugludintų jūros akmenėlių, užsigulėjusios sidabrinės vielelės, segė iš močiutės šilko suknelės sverno, siuvinėta žibančiais stiklo karoliukais ir apsmaigstyta daugybės susižavėjusių moterų žvilgsnių. Nuostabu.
Papuošalai iš Angelų namų.
Pastebėjote, kokia šiandien data? 2009 09 09. Trys devintukai. Pavadinkime tai dėsningu sutapimu. (Keista, bet girdėjau, kad šiandien tuoktis niekas nenorėjo.)
Nežinau, kaip pavadinti kitą keistą sutapimą. Užbėgo vieną dieną į Angelų namus toks dėdė ir sako: ei, ne jūs, o aš turiu „Angelų namus“. Greitai nusikabinkite visas iškabas ir panaikinkite reklamas su šiuo pavadinimu!
Tiek nedaug buvo kalbos. Ištikrųjų, nė neturėjau ko paklausti. Čia kaip per pamokas mokykloje – ar aišku, ar neaišku, vistiek geriau nieko neklausti… Vyrukas dingo tarpduryje, o aš likau sustingusi stovėti. Matai, kokių gyvenime būna sutapimų!
Laimei, neturiu ką nukabinti – viskas čie ne reklama, o tikras Angelinos ir Napalio gyvenimas. Jų šventės ir jų kasdienybė. Dienos ir naktys. Jų namai – Angelų namai.
P.S. Jei bus įdomu kuom gi užsiima ponas X ir jo „Angelų namai“ – galite patys „pagooglinti“, gal pavyks kažką įdomaus rasti
Nėra kada nosį krapštyti, nėra kada princesėms pyragėlius valgyti. Rugsėjis visus įsuko į begalę įdomių ir nuobodžių darbų. Angelina darbe rūšiuoja popierius į segtuvus, Napalys kruopščiai skaičiuoja savo pašto balandžius ir klijuoja rudus vokus, Gintarė bendrauja su krautuvės lankytojais, net katinas Makatinas gaudo namo grįžtančias peles.
Taip neįprasta – net mūsų tylios krautuvėlės kieme rūksta darbai. Nuo ryto VGTU studentės plušėjo prie molbertų, bandydamos aiškiai ir grakščiai vedžioti Užupio gatvės perspektyvos linijas. Nors imk ir vaišink kava, tik mokymosi proceso trukdyt nesinorėjo.
Įžengus į vidinį kiemą, prie kaimynų durų keli statybininkai ne tik blaškėsi tabako dūmuose, bet ir suskubo prieš kamerą rodyti savo gimnastikos sugebėjimus. Mat vyrukai be poilsio dienų plyteles kloja ir tapetus klijuoja, skundėsi neturintys laiko nei savo draugams, nei žmonoms, nei draugėms Tokiu būdu norėjo visiems linkėjimus perduoti… Žmonės sako, kai kregždutės skraido palei žemę, būna lietaus…
„Gero darbo, gerų klientų“ – per raciją netrukus sušuko pravažiuojantis taksistas.
Aš, pavyzdžiui, kartais noriu pasijusti princese. Bent keliolikai minučių. Tuomet išsiverdu skaniausios pasaulyje arbatos, užsilipu ant minkštos sofos, sukemšu po nugara bent septynias pagalvėles, išdidžiai sukryžiuoju kojas ir skaitau knygą arba spoksau televizorių. Tas vyksta trumpai, bet užtikrintai. Iki pirmojo „mama!“.
Lepinti save kartais reikia, o pirmadienio vakarais, ypatingai rugsėjį – tiesiog būtina. Štai tokiai princesiškai savijautai palaikyti labai tinka sluoksniuoti pyragėliai su mėlynių-obuolių įdaru. Ypatingai tinka karalaitėms, nes juos pasigaminti galima per pusvalanduką (čia su kepimu!), nenusilaužiant nė vieno nago. Skaityti pilną įrašą »
Šiandien netyčia aptikau mūsų tinklaraštį blogračio TOP trejetukuose. Visuomet malonu išgirsti, kad kažkam patinki, juolab, kad esi originalus ir dar smagus! Dėkojame už dėmėsį, stengsimės nenuvilti. O smagumų, nesusipratimų, rceptų ir šiaip temų „be ryšio“ Angelų namuose vis daugiau ir daugiau. Bijau pagalvoti, kas bus, kai Angelina pagimdys klecką, o krautuvių bus ne viena, o kelios…
P.S. Angelų namų blogo aprašyme BLOGRATYJE paminėta raštininkė Simona. Labai keistas sutapimas – aš visą gyvenimą Sabina, bet tėvai ištikrųjų svarstė ir Simonos vardą. Po trijų metų gimė brolis Simonas. Dabar jis – ponas Angelų namų direktorius.
Mūsų krautuvės darbuotojos Gintarės sesuo Giedrė neseniai atšventė įkurtuves. Per tokias šventes įprasta dovanoti daug pigių stiklinių daužymui, taburetes, patalynės komplektą, kaktusą dulkių rinkimui ar virtuvinius rankšluosčius. Gintarė buvo originalesnė – padovanojo skaidrios nuotaikos paveikslėlį iš Angelų namų. Žinoma, specialiai šiam žmogui, šia proga sukurtą. Žvilgtelkit, kas iš to gavosi.
Pridedu nuoširdžius linkėmus nuo kolektyvo naujiems namams ir naujiems jų gyventojams.
Visą mėnesį skaitomiausias mūsų tinklaraščio įrašas – „Angelinos obuolių pyragas“. Vien šią savaitę jis buvo perskaitytas 130 kartų. Turbūt nieko keisto – tiek obuolių kiemuose prikritusių - visos šeimininkės ieško kur juos sugrųsti, kaip iškepti ar išvirti. Receptas išsaugotas apie šimtą metų, iš kartos į kartą, todėl ir jums nuoširdžiai rekomenduoju.
O dabar pristatau naują Angelų namų sparnuotą prijuostę, margintą ryškiais dryžiais ir obuoliais. Ištiesų nepaprastas rudeninis drabužis. Angelina, aš ir Vita jau išsimatavome visas, paskubėkite ir jūs. Kažkas pasakė, kad ją apsivilkus, namai obuoliais pakvimpa
P.S. Visos prijuostės ant skverno turi ne tik po aplikuotą Angeliną, bet ir Napalį – užuomina vyrams, kad yra ir vyriškų dydžių.
Daugiau nuotraukų čia: Skaityti pilną įrašą »
Kažkokia liūdna man šventė – rugsėjo pirmoji. Truputį gaila moksleivių ir studentų, kuriems rytais teks anksti keltis, tipenti per šalčius į mokyklas, „kalti“ lenteles ir formules, naktimis nemiegoti prieš laikant egzaminus, skurdžiau maitintis ir keikti mokytojus dėl visų gyvenimo nesėkmių. Užjaučiu ir jų tėvus, kurie kartais dažniau griebsis vadovėlių nei patys vaikai, lankys tėvelių susirinkimus ir remontuos apskurusias klases.
Iš kitos pusės – galima įžvelgti ir gerų dalykų. Pavyzdžiui aš, kaip vyresniųjų klasių moksleivių mama, džiaugsiuos, kai sūnus anksčiau grįžinės vakarais namo, kad dukra nebemiegos iki pietų, vaikai pasiilgs mamos kotletų ir rečiau pyksis, nes mažiau bus kartu.
Svarstyklės išsilygino. Taigi, Angelų namai sveikina visus su linksmai liūdna švente – rugsėjo pirmąja. Nieko nepadarysi, po gerų atostogų ji vis ateina ir ateina.
Kol Angelina skalavo kojas Turkijos pakrantėje, Napalys mirė ir ilgesio ir bado, o aš neturėjau nei temų, nei nuotaikos kažką rašyti. Parduotuvėje pritilo muzika, apmažėjo prekių, vėliau ir pirkėjų…
O vakar Angelina grįžo. Iškart namai prisipildė triukšmo, juoko ir sumišusių kvapų. Sutiktuvėms visi valgėme koldūnus su šerniena. Šerną sumedžiojo Napalys, o pietus ruošė pati šeimininkė, kurią pasitikome ankstų rytą.
Koldūnai tikrai nepaprasti, bet pagaminti juos gana paprasta: Skaityti pilną įrašą »
Štai taip Napalys maitinosi, kol namuose nebuvo Angelinos. Ėjo į netoliese esantį Halės turgų, pirkdavo ten riebią didelę silkę ir virtuvėlėje pasiruošdavo sau dubenėlį pankiškos silkės. Pankiška todėl, kad su svogūno žiedais ir kapotais pankolio lapeliais. Čia turbūt ir buvo pirmasis Napalio gyvenime kulinarinis atradimas – silkė puikiai dera ne tik su svogūnu, pomidoru, grietine, burokėliais, bet ir prieskoniniu pankoliu.
Mhm, gal visai gerai kartais toms moterims dingti iš namų.
Nepraėjo nė kelios dienos, kai išvyko Angelina prie jūros, o Napalys jau ilgisi savo širdelės. Patariau mielam draugui pavartyti nuotraukų albumą ir prisiminti gražiausias akimirkas su savo mylimąja. Man pačiai vos ašara neištryško, o jis… atėjo po kelių minučių ir sako: Sabina, vien meile sotus nebūsi! Atsibodo silkė ir lašiniai.
Siaubas, kokie tie vyrai…
P.S. Tarp kitko, prekės su šiuo užrašu mūsų krautuvėje – vienos populiariausių.
Paprastas priminimas vyrams – dovanokite savo mieliausioms, žaviausioms ir gražiausioms žmonoms ir draugėms gėles. Nes pievos tuoj nužydės. O laukinių gėlių puokštė – viena iš labiausiai moteris jaudinančių malonių staigmenų. Sakau nuoširdžiai.
Žuvies dieną – spengianti tyla virtuvėje ir jokių gomurį dirginančių kvapų. Angelina jau išvyko į Konaklį (Turkija). Susikrovė per vieną vakarą su drauge lagaminus ir paliko Napalį vieną vadovauti angelų paradui. „Na ir puiku“ – pamąstė vyras – „galėsiu lakstyt su draugais į žvejybą ir pliumpti alų. Rytais ilgiau miegosiu ir valgysiu lašinius su svogūnu.“ Tik nežinia kaip jis tvers vienatvę – tai pirmas ilgesnis išsiskyrimas su Angelina nuo jų draugystės pradžios. Turbūt kartais sveika.
O Angelų namus jau spėjo užplūsti Napalio valties draugai, kurie jau planuoja ešerių žvejybą, giriasi kiekvienas savo vobleriukais ir guminukais. Ir kuom gi ne žuvies diena?
Prieš gerą savaitę į Angelų namus buvo užbėgusi graži šeimynėlė. Tėveliai pasidžiaugė, kad netrukus krikštys savo mažąjį princą Igną. Tikrai be galo mielas, linksmas ir gražus berniukas tas Ignutis. Jo mama ir tėtė norėjo ypatingos dovanos iš Angelų namų sūnui šia ypatinga proga. Per savaitę pagaminome atminimo paveikslėlį su pagrindiniais veikiančiaisiais personažais: Angelina, Napaliu ir Ignu. Ilgai diskutavome su tėveliais, ką protingo galima būtų palinkėti ir užrašyti spalvotomis raidėmis. Norėjosi kuo gražiau ir išmintingiau išsireikšti, bet galutinis rezultatas nė kiek nepribloškė: mieliausiam berniukui pasaulyje. Pasirašė mama ir tėtė.
Paprasta, bet nuoširdi poezija
Žavingos, linksmos, prikimštos žąsies plunksnų, pasiūtos su nostalgija ir gražiausiais linkėjimais dekoratyvinės pagalvėlės iš Angelų namų. Poilsio dienų prekė. Tinka tinginiams, įsimylėjėliams, įkurtuvininkams, pensininkams, vaikams, draugams, tiesiog geriems žmonėms. Vienos su gražiu „labos nakties“ palinkėjimu, kitų užrašai siūlo „dar pabūti kartu“, dar kitos sveikinasi su namų svečiais. Jei norite, galime sukurti unikalią, tik Jums skirtą pagalvėlę su tinkamiausiu palinkėjimu, data ar mėgiamu sriubos receptu.
Ilsėkitės. Savaitgalis.
Fotografavau šį vaizdelį nuo Žirmūnų tilto. Kraupu – miesto centre pijokų irštva ir šiukšlynas. Tvarkos sergėtojų šie krantai matyt nuo Vytauto Didžiojo laikų nematė. Kultūros sostinės užkilisiuose klesti nekultūra.
O gal man užvesti bloge naują skyrelį, pavadinimu „miesto šiukšlynai“? Jau nekalbu apie tai, kad reikia kasdien, einant pasivaikščioti, imti su savimi maišelį šiukšlėms rinkti.
 | Sabina D. on VIENO APELSINO ISTORIJA |
| Sabina D. on VIENO APELSINO ISTORIJA |
| Sabina D. on „Obuolinės“ p… |
| Sabina D. on „Obuolinės“ p… |
 | pigūs skrydžiai on Tai ar galima gerti alų p… |
